Už lango vis dažniau išlenda pavasario saulė, kuri nenumaldomai kviečia visus žolės riedulininkus į stadionus. Kol kas dar reikia šiek tiek kantrybės, saugiai namuose išlaukti, kol saulė ne tik švies, bet ir šildys, o pasaulyje nustos sklaidyti pikti virusai. Buvimo namuose laiku kviečiame skaityti mūsų interviu su Lietuvoje puikiai žinoma tarptautinės kategorijos teisėja - Vilma Bagdanskiene, kuri šį sezoną karaliavo žolės riedulio finaluose! Vilmos karjera - įspūdinga, tačiau ji ne tik žolės riedulio teisėja, ji dar savo srities specialistė, žmona, mama bei puiki draugė. Kaip viską suspėti? Visos paslaptys straipsnio viduje.
Vilma Bagdanskienė
Asmeninio archyvo nuotraukos {jcomments off}
-Vilma, jau antrasis finalas šį sezoną! Koks jausmas, kokie pojūčiai?
-Man labai patinka uždarų patalpų (salės) žolės riedulys, tad šio 2020 m. sausio mėnesio Europos salės žolės riedulio čempionato Minske, Baltarusijoje ir 2020 m. vasario mėnesio Europos salės klubų aukščiausios lygos taurės Hagoje, Olandijoje - laukiau pakilia nuotaika. Lietuvos salės žolės riedulio sezoną pradėjome dar pernai lapkritį, tad pasiruošti šioms pagrindinėms ir elitinėms Europoje varžyboms turėjau užtektinai laiko. Salėje kamuoliukas rieda greičiau nei lauke, nes žaidžiama ant kietos dangos (lauke - ant dirbtinės žolės), aikštelės šonus dengia borteliai, tad - daugiau dvikovų, daug įvartinių situacijų, kartu ir įvarčių. Žaidimo greitis bei specifika reikalauja maksimalios koncentracijos, žaibiškos reakcijos ir greitų sprendimų priėmimo. Šias savybes papildomai lavinu teisėjaudama vyrams. Švilpti finalines rungtynes yra didelė atsakomybė, bet ir siekiamybė. Neskirstau rungtynių į blogas ir geras, nes visos jos yra skirtingos ir savaip unikalios, tad patirtį įgauni visose. Šį sezoną turėjau finalą Hagoje, kur turnyro šeiminkai Olandai pripažino vokiečių pranašumą. Minske - mano turnyro kulminacija buvo pusfinalis tarp šeiminkų baltarusių ir vokiečių (baltarusių nacionalinė rinktinė laimėjo bei kitą dieną palaužusi olandes po baudinių iškovojo auksą).
Akimirka iš Europos klubų taurės Hagoje
Willem Vernes nuotrauka
-Kada apskritai pradėjai savo teisėjavimo karjerą? Kokie buvo pirmi žingsniai? Ar tai prasidėjo iškart kai pradėjai žaisti žolės riedulį?
-Teisėjos švilpuką į rankas paėmiau vėlokai - keli metai iki 30-čio, nes labai norėjau žaisti. Buvau nacionalinės rinktinės narė, su klubu „Gintra“ žaisdavome aukščiausiose lygose, tad mielesnė buvo žolės riedulio lazda. O ir praktikos buvo sunku įgauti, nes mano klubas visada žaisdavo pačias geriausias rungtynes bei finalus, tai teisėjausti dažnai tekdavo jaunimui... O paskatino ir padrąsino aktyviau teisėjauti treneris Vaidotas Vaičeliūnas, treneriai, komandų vadovai bei teisėjai: Ona Kanaporienė, Romas Chmeliauskas, Viktoras Milkintas. Sakė - viskas tau gerai sekasi, nebijok, būk drąsi... Nors pati manau, kad sekėsi tai šiaip sau, bet - „prisijaukino“ (šypsosi). Sunkiausia, man asmeniškai, buvo žaidėjui už pražangą parodyti kortelę. Išmokau, nors ir šiandien mano teisėjavimo stilius yra prevencija, t.y. nuoseklus darbas aikštėje nuo pirmos sekundės tiek su visa komanda, tiek personaliai su žaidėjais, o ne pasyvus laukimas, kol bus peržengta riba ir reikės nubausti. Po keletos metų „laviravimo“ tarp pareigų, tapo per sunku derinti šeimą, darbą, žaidimą ir teisėjavimą, tad atėjo laikas rinktis. Pasirinkau. Nesigailiu!
Akimirka pagauta Šiaulių arenoje
-Kaip į tavo keliones su žolės riedulių reaguoja tavo šeima, bendradarbiai? Ar susilauki palaikymo, daug klausimų apie tai, kas yra žolės riedulys? Galbūt jau visi aplinkiniai žino apie šią sporto šaką?
-Atsisukus atgal dabar jau galiu pasakyti, kad nebuvo ir nėra lengva. Teisėjavimas ir sportas turi būti tavo gyvenimo būdas. Jeigu nori išlaikyti aukštą teisėjavimo kategoriją, kokybę - negali daryti pertraukų. Žaidėjai tampa vis sportiškesni, atletiškesni, žaidimas nuolatos greitėja, taktikos tobulėja, tad teisėjas negali kliautis tik savo patirtimi - turi evoliucionuoti kartu su sportu, tiek fiziškai tiek moraliai. Man tai tinka, nes man tai viena didžiausių motyvacijų savęs tobulinimui, ugdymui. Man su šeima pasisekė, ar šeimai su manimi - nesu tikra (kikena). Susipažinau su vyru, kai aktyviai sportavau, vaikai tokioje aplinkoje ir gimė, tad sportas yra mūsų visų gyvenimo dalis. Būta kryžkelių, kai pagalvodavau ar nevertėtų atsisakyti švilpuko, bet kol mane tai „veža“, mane palaiko šeima ir pavyksta tai derinti su darbu - švilpsiu! Darbe stengiuosi išlikti santūri dėl savo pomėgio, nes į darbą ateiname profesonaliai ir kompetetingai atlikti savo pareigų, o pramogos - po to. Žinoma, planuojant metines atostogas, kurias pirmiausiai paskirstau varžyboms užsienyje, kolegos darbe yra labai supratingi. Visada palaiko! Dalinuosi akimirkomis, pasakoju apie žolės riedulį. Šiauliuose retas, kuris nežino apie žolės riedulį, nes jį tikrai žaidė arba mama, arba kaimynė ar draugė.
Vilma aktyviai prisideda ir prie čempionatų organizavimo.
Akimirka iš Europos klubų čempionato Šiauliuose
-Labai dažnai išgirstame, kad kolegos nespėja darbuotis ir aktyviai plėtoti savo hobį. Kokia tavo sėkmės paslaptis?
-Paslapties nėra. Niekas nesakė, kad bus lengva, bet jeigu jau nusprendei kažko imtis - būk sąžiningas prieš save ir kitus. Daryk tai - tik gerai! Tada tavo pastangos - grįš bumergu, o tuo pačiu ir energija bei motyvacija veikti.
-Kokios buvo įsimintiniausios akimirkos žolės riedulio karjeroje?
-Įsimintinų akimirkų buvo tikrai daug: draugystės, pergalės, pralaimėjimai, sunkūs treniruočių ciklai, kelionės. Visos jos formavo mano savimonę, pasaulio pajautimą, valią veikti čia ir dabar. Teiėjavimo karjeroje, šiai dienai, „vyšnia ant torto“ buvo 2018 metų Pasaulio salės čempionatas Berlyne, kur mes su Sarah Wilson iš Škotijos teisėjavome finale. Sirgalių būgnai, emocijos, aukščiausios klasės riedulys - tikra fiesta! Kartočiau!
Akimirka iš 2018 m. Pasaulio uždarų patalpų žolės riedulio čempionato
-Ar dar yra neįgyvendintų svajonių mūsų sporto šakoje?
-Didžiausia mano siekiamybė žolės riedulyje Lietuvoje - tęstinumas ir augimas. Blogas pavyzdys - ne pavyzdys, rodykime gerus pavyzdžius - tada žmonės patys ateis, sugrįš pas mus.
Šypsenos Lietuvos salės sezono apdovanojimų metu
Alfredo Pliadžio nuotrauka
-Ką palinkėtumėte Lietuvos žolės rieudulio bendruomenei?
-Būkime sveiki, pozityvus ir netrypčiokime vietoje! Pradėkime kievienas nuo savęs. Bendraukime, būkime atviri pasauliui ir pamatysime, kad siekdami bendrų tikslų mes galime daug daugiau!
Ačiū, Vilma.
Ne tik už pokalbį, bet ir už pozityvias mintis, darbą dėl žolės riedulio plėtros ir Lietuvos vardo garsinimą.
Linkime nenustoti mėgautis tuo, ką darai!