Spausdinti

„Džiaugiuosi savo naujomis pareigomis ir Europos žolės riedulio federacijos pasitikėjimu manimi. Norėčiau padėkoti savo šeimai, kuri ugdė mane kaip dorą, atsakingą ir pasitikinčia savimi pilietę. Savo draugėms Sandrai ir Žydrūnei Meilūnaitėms, kurios pirmos man parodė žolės riedulio sporto šaką, kuri šiai dienai susijusi su kiekvienu mano gyvenimo žingsniu. Treneriams Aušrai Janutaitei, Rasai Buzienei ir Romualdui Chmeliauskui, kurie buvo pirmieji mano komandiškumo ugdymo mokymuose ir įžvelgė manyje potencialą dirbti organizacinį darbą, kas vėlgi neatsiejama nuo šiandieninio gyvenimo. Treneriui Maksimui Tarasovui, kuris buvo ir išliks ne tik treneris, bet geras draugas bei kolega. Žolės riedulio bendruomenei, kuri bendradarbiavo ir visada palaikydavo mane tiek asmeniškai, tiek darbo klausimais. Vilniaus miesto SŽK „Žuvėdra“ merginų ir vaikinų komandoms, su kuriomis turėjome begalę nuostabių ir nepamirštamų akimirkų. Lietuvos žolės riedulio rinktinių žaidėjams, su kuriais dirbome pastaruosius šešerius metus, už nuoširdumą ir palaikymą, bei atsidavimą aikštelėje ir už jos ribų. Tačiau didžiausia padėka LŽRF prezidentui Leonardui Čaikauskui su kuriuo per pastaruosius šešis metus išvystėme žolės riedulio viziją Lietuvoje, kartu tobulėjome ir matėme perspektyvas  ateityje, kuris davė daug naudingų patarimų ir praktikos, be kurios tikriausiai nebūčiau pakilusi šiuo karjeros laipteliu. Buvome puikus tandemas, įgijau daug patirties – dalyvavau įvairiuose projektuose, seminaruose, į mane buvo įdėta daug investicijų. Per savo išleistuves LŽRF prezidentui už viską padėkojau, manau, kad jis su kolektyvu mane gerai parengė būsimiems išbandymams", - interviu su Maryte Marcinkevičiūte dalinosi Monika Ivanauskaitė, kuri keliauja dirbti į Europos žolės riedulio federaciją. Visą straipsnį galite skaityti čia. 

yjtikolpsdhklr

Alfredo Pliadžio nuotrauka